…Zaszedł bowiem podczas ostatniej wojny ciekawy paradoks historyczny na terenie Wschodniej Europy. Od Petsamo po Morze Czarne, wszystko co było demokratyczne z pochodzenia, a więc narody chłopskie jak Białorusini, Ukraińcy oraz te państwa, które zdobyły sobie niezależność niejako „rękami czarnymi od pługa”, Finlandia, Estonia, Łotwa, Litwa, uznały za wroga nr 1 - Związek Sowiecki. W jednolitym łańcuchu; jedynie „szlachecka” Polska i „kapitalistyczne” Czechy za wroga nr 1 uznały Trzecią Rzeszę, a z Sowietami zawarły przymierze. Józef Mackiewicz. O pewnej, ostatniej próbie i o zastrzelonym Bubnickim. Kultura, 1954

Algimantas Rusteika PDF Drukuj
Autor: Algimantas Rusteika   
Niedziela, 25 października 2015

Daug tokių. Vaikšto, kažką kalbasi. Paspaudžia tau ranką. Žiūri panoramą. Naktimis irgi lenda prie moterų. Bet yra jau seniai mirę.Nesmirda, bet iškart pamatai - miręs.

Atrodo kaip tikras. Tik viskas viduj iš plastmasės. Tai ir gerai. Bet kada gali bet ką pakeisti, jei prireikia.

Vagis iš akių pažįsta vagį. Gėjus - gėjų. O numirėlis - numirėlį. Tuoj pat įsijungia mimikos raumenys. Įtempia šypsniui odą ir atidaro šlapias dantenas. Savas.

Bijotis nereikia. Nes tave irgi bemat atpažįsta. Ir akys užgęsta. Iš akių atpažinsite juos.

Jie kaip visi. Galvoja, valgo. Tuštinasi ir svajoja kaip visi. Taip, kaip reikia. O reikia taip, kaip visi.

Be kitų negali. Nes negali būti. Kitaip kaipgi pasitikrins, ar jie tokie, kaip reikia. Todėl veisiasi ir gyvena būriais.

Labiausiai nemėgsta kitokių. Ne tokių kaip visi. Kitokie taip pat jų nemėgsta. Nes jie irgi kaip visi kitokie. Irgi būriais.

Visi, kurie gyvena būriais, yra kormoranai.

Lesa viską, kas gyva. Labai bijo tikrumo. Labai myli vyresnybę. Nemėgsta būti vieni, nes juk mirę. Ir nežino, ką veikti vieniems. Nes jų vienų nėra.

Visada teisūs. Bet lanko bažnyčią. Atgailauja. Ir su palengvėjimu vėl nusideda. Juk vėl atleis.

Numirėliai nerizikuoja. Jie visada laimingi. Jie kaip visi.

Atsibunda iš numirusių kai miršta. Labai išsigąsta. Bet nieko tokio. Tai greit baigiasi.

Ir vėl numiršta. Galutinai. Juk jie kaip visi.

27.09.2015
https://plus.google.com/+AlgimantasRusteika/posts/2MeHPst8HQi