Pastaruoju metu Lietuvoje apstu reikšmingų politinių įvykių, tačiau nemaža dalis jų lieka dėmesio paraštėse arba politologų vertinimai nuslysta tiesiog patogiu paviršiumi. Todėl pabandėme kelis svarbius įvykius aptarti su aktyviu visuomenininku, buvusiu pirmuoju kultūros ir švietimo ministru dr. Dariumi Kuoliu, kuris apie čia minimas valstybės problemas garsiai signalizavo jau seniai – deja, nebuvo girdimas. 

Kaip vertinate Prezidentės frazę iš jos metinio pranešimo: „Šiandien Lietuvos politinis saugumas pinklėse, kurias pasispendėme neatsakingai rinkdami arba apskritai nedalyvaudami rinkimuose“? Ar tai bandymas paaiškinti, kodėl Prezidentė nešaukia Gynimo tarybos, ar karo kortos naudojimas rinkimų kampanijai? Kas tos pinklės - valdanti koalicija?
Tai kertiniai Prezidentės metinio pranešimo žodžiai. Jais valstybės vadovė, vyriausioji ginkluotojų pajėgų vadė, Rusijos grėsmės akivaizdoje permetė atsakomybę už Lietuvos saugumą rinkėjams, piliečiams. Lietuva nesanti saugi, nes rinkėjai kažkada neteisingai pasirinkę. Todėl Prezidentė dabar negalinti laikytis Konstitucijos ir įstatymų – negalinti vykdyti savo pareigos ir sušaukti Valstybės gynimo tarybos.

Prieš porą metų žiniasklaidoje buvo paviešinti gyventojų apklausos rezultatai, kurie bylojo, kad didžioji dalis Lietuvos piliečių esą mieliau rinktųsi ekonominę gerovę, o ne Nepriklausomybę. Šiandien Rusijai vis labiau demonstruojant savo imperines ambicijas, tokie apklausų rezultatai Lietuvai – niūri žinia.

Jei tikėsime šiomis apklausomis, tuomet visai įtikinamai skamba ir vis dažniau pasigirstantys teiginiai, kad naujajai raudonajai armijai pasukus Lietuvos link, jos piliečiai ne tik kad nesigins, bet su puokštėmis rankose puls sveikinti „išvaduotojų“. Sunku paneigti, kad taip mąstančių Lietuvoje tikrai yra. Bet vargu, ar jų dauguma. Lyg ir sveiku protu suvokiama, kad nė vienas, vadinantis save laisvu, negali atsisakyti Nepriklausomybės, mainydamas ją į riebesnį kąsnį. Kita vertus, viskas priklauso nuo to, kaip kas tą Nepriklausomybę suvokia.

Pasiūlius šalia Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio širdies kapo Rasų kapinėse įrengti lentelę su jo citata apie Lietuvos nepriklausomybę, imta svarstyti, ar toks žingsnis taps stimulu suartėti lietuvių ir lenkų tautoms, ar tik dar labiau jas atskirs.

LŽ kalbinti lenkų bendruomenės atstovai tikino, kad šis siūlymas lietuvių ir lenkų tautų tikrai nesuvienys, tik įvarys tarp jų dar didesnį pleištą.

Prof. Janusz Tazbir – historyk, badacz dziejów kultury staropolskiej oraz reformacji i kontrreformacji w Polsce, członek rzeczywisty Polskiej Akademii Nauk, w latach 1983-1990 dyrektor Instytutu Historii PAN.

Rozmawia Paweł Dybicz

– Każdy, kto bliżej prześledzi tzw. historię popularną, pewnie dojdzie do wniosku, że w stosunku do sąsiadów zawsze byliśmy rycerscy, walczyliśmy za wolność waszą i naszą.

– Nie byliśmy aniołami historii. W stosunkach z sąsiadami, w większości przecież pobratymcami, niczym specjalnym się nie różniliśmy od innych narodów, które mają w swojej historii, zwłaszcza w wiekach XVI i XVIII, nie mówiąc już o XX w., momenty lub okresy okrucieństw, niekiedy masowych.