Nėra nei dviejų vienodų žmonių, nei dviejų vienodų įvykių. Todėl nė vienas palyginimas nėra veidrodinis. Mes lyginame, sugretindami tai, kas panašu, ir iš sulyginimų mokomės: sprendžiame, ar kartoti, numatome pasekmes, įsidėmime bendrystes.
Kai kurie lyginimai iš pirmo žvilgsnio keisti, bet dėl jų esmė nušvinta visai kita briauna. Pingvinas nepanašus į žvirblį, bet jie abu yra paukščiai, o patukęs dirigentas su fraku labai primena pingviną, nors neturi snapo. Krokodilas peri kiaušinius, bet paukščiu netampa.

Czytaj więcej: R. Bogdanas. Lenkiškų ambicijų atspindys?

Pastaruoju metu Lietuvoje apstu reikšmingų politinių įvykių, tačiau nemaža dalis jų lieka dėmesio paraštėse arba politologų vertinimai nuslysta tiesiog patogiu paviršiumi. Todėl pabandėme kelis svarbius įvykius aptarti su aktyviu visuomenininku, buvusiu pirmuoju kultūros ir švietimo ministru dr. Dariumi Kuoliu, kuris apie čia minimas valstybės problemas garsiai signalizavo jau seniai – deja, nebuvo girdimas. 

Kaip vertinate Prezidentės frazę iš jos metinio pranešimo: „Šiandien Lietuvos politinis saugumas pinklėse, kurias pasispendėme neatsakingai rinkdami arba apskritai nedalyvaudami rinkimuose“? Ar tai bandymas paaiškinti, kodėl Prezidentė nešaukia Gynimo tarybos, ar karo kortos naudojimas rinkimų kampanijai? Kas tos pinklės - valdanti koalicija?
Tai kertiniai Prezidentės metinio pranešimo žodžiai. Jais valstybės vadovė, vyriausioji ginkluotojų pajėgų vadė, Rusijos grėsmės akivaizdoje permetė atsakomybę už Lietuvos saugumą rinkėjams, piliečiams. Lietuva nesanti saugi, nes rinkėjai kažkada neteisingai pasirinkę. Todėl Prezidentė dabar negalinti laikytis Konstitucijos ir įstatymų – negalinti vykdyti savo pareigos ir sušaukti Valstybės gynimo tarybos.

Czytaj więcej: Darius Kuolys. Lietuvos resovietizacija pateikiama kaip europinis projektas

Prieš porą metų žiniasklaidoje buvo paviešinti gyventojų apklausos rezultatai, kurie bylojo, kad didžioji dalis Lietuvos piliečių esą mieliau rinktųsi ekonominę gerovę, o ne Nepriklausomybę. Šiandien Rusijai vis labiau demonstruojant savo imperines ambicijas, tokie apklausų rezultatai Lietuvai – niūri žinia.

Jei tikėsime šiomis apklausomis, tuomet visai įtikinamai skamba ir vis dažniau pasigirstantys teiginiai, kad naujajai raudonajai armijai pasukus Lietuvos link, jos piliečiai ne tik kad nesigins, bet su puokštėmis rankose puls sveikinti „išvaduotojų“. Sunku paneigti, kad taip mąstančių Lietuvoje tikrai yra. Bet vargu, ar jų dauguma. Lyg ir sveiku protu suvokiama, kad nė vienas, vadinantis save laisvu, negali atsisakyti Nepriklausomybės, mainydamas ją į riebesnį kąsnį. Kita vertus, viskas priklauso nuo to, kaip kas tą Nepriklausomybę suvokia.

Czytaj więcej: Paulius Stonis. Neteisingai suvokta Nepriklausomybė

Pasiūlius šalia Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio širdies kapo Rasų kapinėse įrengti lentelę su jo citata apie Lietuvos nepriklausomybę, imta svarstyti, ar toks žingsnis taps stimulu suartėti lietuvių ir lenkų tautoms, ar tik dar labiau jas atskirs.

LŽ kalbinti lenkų bendruomenės atstovai tikino, kad šis siūlymas lietuvių ir lenkų tautų tikrai nesuvienys, tik įvarys tarp jų dar didesnį pleištą.

Czytaj więcej: Lietuvos lenkai: J.Pilsudskio žodžiams - netinkamas laikas