Vakar, 2024 m. kovo 16 d., Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje vyko konferencija “Vienos dainos ir lauko žmonės“, skirta Antano Macijausko 150-osioms gimimo metinėms ir lietuviškos spaudos atgavimo 120-osioms metinėms. Lietuvos Respublikos Seimas į 2024 metų atmintinų datų sąrašą įtraukė Antano Macijausko vardą bei lietuviškos spaudos atgavimo 120-metį. Šios reikšmingos datos tapo „Biržai – lietuvių kalbos dienų sostinė 2024“ ciklo dalimi.

Antanas Macijauskas (Maciejauskas) (1874 – 1950) - inžinierius, publicistas, žurnalistas, vertėjas, rašytojas, visuomenės veikėjas bei mokslininkas, žmogus, nesiekęs karjeros, visada dirbęs tą darbą, kuris tuo metu lietuvių tautai buvo reikalingiausias. A.Macijauskas vadovavo P. Vileišio įsteigtoms mechanikos dirbtuvėms Vilniuje, 1902-1913 dirbo fabrikų inspektoriumi Rygoje, dalyvavo Lietuvių šalpos draugijos veikloje, buvo šios draugijos pirmininkas. Rygoje su kitais įkūrė muzikos ir teatro draugiją „Kanklės“ (veikė 1904-1914), laikraštį „Rygos garsas“ (ėjo 1909-1917), 1905 m. įsteigė lietuvišką knygyną, veikusį 15 metų. Spausdino knygas, 1906 m. išleido V. Kudirkos „Tautinę giesmę“, 1895-1904 įvairiais slapyvardžiais bendradarbiavo laikraščiuose „Varpas“, „Ūkininkas“, „Vilniaus žinios“, „Vienybė lietuvninkų“.
A.Macijauską bene labiausiai išgarsino „Macijausko žemėlapio byla“. Šis civilinis procesas, 1901–1902 m. vykęs Sankt Peterburge, turėjęs didžiausią įtaką panaikinant spaudos draudimą lietuviškais rašmenimis.
1900 m. A.Macijauskas Sankt Peterburgo A. Iljino kartografijos fabrike 2000 egz. tiražu išleido lietuvišką žemėlapį „Žemėlapis lietuviškai latviško krašto“, kurį Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos viršininkas kunigaikštis N.V. Šachovskojus įsakė konfiskuoti (spėta išplatinti 814 žemėlapio egz., kiti 1186 egz. konfiskuoti). A.Macijauskas nenuleido rankų – kreipėsi į Rusijos vidaus reikalų ministrą V. Plevę. Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos viršininkui buvo iškelta byla, kuri pasiekė Senatą, aukščiausią Rusijos imperijos teismo įstaigą. A.Macijausko pasamdytas advokatas A.Kaminas Senatui įrodė, kad žemėlapis konfiskuotas neteisėtai, pažeidžiant Rusijos įstatymus. Caras Nikolajus II patvirtino 1902 12 Senato nutartį (įsakymai, draudžiantys lotyniškas raides lietuvių spaudiniuose, neturi teisinės galios).

Vidaus reikalų ministras V. Plevė 1903 04 pripažino, kad slapti aplinkraščiai arba net paties caro nuomonė, jei ji nėra paskelbta viešai, negali būti teisinis pagrindas imtis administracinių priemonių. A.Macijausko laimėjimas buvo reikšmingas siekiant panaikinti lietuvių spaudos lotyniškomis raidėmis draudimą. Toks draudimas panaikintas 1904 metų gegužę, taigi šiemet švenčiame 120-ąsias Spaudos atgavimo metines.
Šiandien A.Macijausko pavardę nedažnai tenka girdėti minint tarp lietuvybės puoselėtojų, pirmosios Lietuvos Respublikos kūrėjų. Gal todėl, kad liko nuošaly nuo politinės veiklos, atgavus nepriklausomybę, dirbo savo išsilavinimą atitinkantį inžinieriaus darbą. O atidesnis žvilgsnis į A.Macijausko gyvenimą ir veiklą stačiai apstulbina, – būtent tokių patriotinių ir pilietinių nuostatų žmonės yra tikrieji tautos siekių reiškėjai ir įgyvendintojai.
2024-ieji Antano Macijausko atminimo metai ir renginiai „Vienos dainos ir lauko žmonės“, skirti Antano Macijausko 150-osioms gimimo metinėms ir lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo 120-osioms metinėms yra „Biržai – lietuvių kalbos dienų sostinė 2024“ ciklo dalis.
Konferencijos metu buvo atskleista įvairiapusė Antano Macijausko asmenybė, kuri yra verta išsamesnio tyrinėjimo, o visa A. Macijausko veikla bei darbai yra verti didesnės sklaidos visoje Lietuvoje.
Konferencijoje buvo kalbama ir apie knygnešių indelį, puoselėjant lietuvių kalbą ir lietuvybę.
Konferencijos pranešėjai: dr. Daiva Narbutienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos retų spaudinių skyriaus vedėja, pranešimo tema „Pro cenzūros kilpas praslydęs leidinys“ („Žemlapis lietuviškai latviško krašto“); Jonas Nekrašius, advokatas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Mato Šalčiaus ir Vytauto Gedgaudo premijų laureatas, kultūros istorikas, pranešimo tema „Antano Macijausko byla“; dr. Jurgita Venckienė, Lietuvių kalbos instituto vyresn. mokslo darbuotoja, pranešimo tema „Antano Macijausko indėlis į lituanistiką“; Audrius Daukša, Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejaus muziejininkas, pranešimo tema „Garšvių knygnešių draugija“; Dainius Radzevičius, žurnalistas, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, pranešimo tema „Antano Macijausko premija“; Vytautas Jonas Juška, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, pranešimo tema „Nuo garvežio iki žodžio laisvės“.
Po konferencijos, vakar, Pabiržės bendruomenės namuose, vyko slapto lietuviško vakaro „O aš jau knygon įėjau“ – inscenizacija ir lietuviška vakaronė bei Antano Macijausko vardo suteikimas Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Pabiržės filialui.
Macijauskui skirtų atminimo renginių Lietuvoje organizuoja Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija (NŽKA) bei partneriai - Lietuvos žurnalistų sąjunga, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Biržų turizmo ir verslo informacijos centras, Pasvaliečių ir Pabiržės kaimo bendruomenės.
Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos informacija
Nuotraukose: Antano Macijausko premijos laureatai, konferencijos dalyviai; A.Macijausko kapas ir paminklas Pabiržėje.  
Video filmas: konferencijos fragmentai