…My, Wilnianie…(…) Tuśmy wrośli od wieków, w tę Ziemię Wileńską i nikt jej obrazu z serca nam wyrwać nie jest w stanie. I po największej nawet burzy, ci z nas, co się ostali, zdrowi czy ranni, z okopów, lasu czy piwnic, z zagranicy, czy tylko z domu, wrócimy do swej ziemi i będziemy ją orać. Józef Mackiewicz. Gazeta Codzienna, 1939

Prieš 760 metų, 1260-ųjų liepos 13 dieną kuršių žemėje, prie Durbės ežero, žemaičiai ir iš Ordino kariuomenės persimetę kuršiai ir estai sumušė kryžiuočius. Žemaičių drąsa ir narsa tapo pavyzdžiu visoms Pabaltijo gentims, todėl, įprasmindami šią datą, tradiciškai, liepos 13 – ąją, 20 valandą, visi žemaičiai pakviesti atvykti į Durbės mūšio skverą Telšiuose paminėti Durbės mūšio pergalės.

Tai buvo didžiausias XIII a. ir XIV a. lietuvių laimėjimas per karus su Vokiečių ordinu. Jis parodė Žemaičių žemių konfederacijos jėgą. Pergalė leido sustiprėti Lietuvos valstybei. Žemaičių vienybės dienos pradžią Žemaitijos sostinėje paskelbė ragų gausmas, pasigirdo pirmosios Telšių kultūros centro folkloro ansamblio „Spigėns“ (vad. Diana Bomblauksienė) atliekamo kūrinio eilutės, iškilmingai miesto amfiteatre iškelta Žemaitijos vėliava. Renginį vedė Telšių kultūros centro režisierė Agnė Jakavičiutė ir Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius. Jis – vienas iš Durbės mūšio minėjimo iniciatorių Telšiuose. Kaip jis pats sakė, anksčiau pergalės paminėti susirinkdavo vos keli, o šiemet patriotiškai nusiteikusių žemaičių –kone triženklis skaičius.

Lydimi folkloro ansamblio muzikos, nuotaikingai šoko ir drauge susirinkusius patrypti minėjime kvietė Telšių kultūros centro pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Džiugas“ (vad. Janina Reinienė). Miestą sudrebino trys patrankų šūviai: už Žemaitiją ir jos vienybę, už žemaičius, kurie dalyvavo Durbės mūšyje ir jo minėjime po 760 metų bei už brolius lietuvius ir Lietuvą. Susirinkusius sveikino Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas, LR Seimo narys Valentinas Bukauskas, Žemaičių draugijos narys, Durbės mūšiui įamžinti skirto paminklo idėjos autorius architektas Algirdas Žebrauskas, istorikė Janina Bucevičė, Durbės mūšio paminklo dalies –goreljefo– autorius skulptorius Algirdas Bosas.

Šventiniame minėjime netrūko garbių svečių ir tikrų, savo tapatumą puoselėjančių žemaičių. Žemaičių draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius ir narys Linas Šedvilas įteikė žemaičių pasus Jolantai Sutkutei bei Justinai Mažutytei. Žemaitijos vėliavų kolekciją papildė viena labiausiai žemaitišką tapatumą puoselėjančių Servų šeima, įteiktos knygos apie Durbės mūšį mažiesiems žemaičiams Marijai bei Haroldui ir už garbingai iškeltą Žemaitijos vėliavą prie Šiaulių plento Kiršių kaime padėkota Danieliui Jereminui. A. Dacius pasidžiaugė, kad į minėjimą gausiai susirinkusiems žemaičiams nebereikia skolinti vėliavų – jas jie jau atsineša patys.

Į šiųmetę Durbės mūšio paminėjimo šventę rinkosi ne tik telšiškiai, ne tik rajono gyventojai, bet ir žemaičiai iš kitų rajonų. Gausia plieninių žirgų kolona į Žemaitijos sostinę atvyko Mažeikių baikerių klubas „Ašvėnē“ ir garsiu motociklų motorų gaudesiu pradžiugino vietinius. Atsidėkodamas už sukurtą šventinę emociją žemaičiams, A. Dacius klubo „Ašvėnē“prezidentui Eduardui Butai įteikė įrėmintą žemėlapį, kad rastų kelią į Mažeikius. Svarbu paminėti, kad praeivių akį traukė plungiškių projekto „Žemaitijos keliais“ visureigis, pastatytas pasikeitusioje Respublikos gatvėje. Šventę vainikavo iškilminga žemaitukų žirgų eisena aplink Durbės mūšiui skirtą paminklą, kurią surengė Lietuvos raitieji skautai (VšĮ „Raitija“ prezidentas ir Lietuvos raitųjų skautų vadovas Liudas Augaitis iš Kretingos rajono).

Telšių kultūros centro inf.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com