…Do Mackiewicza nikt nie chciał się przyznać i dlatego, że taki literacko zacofany, i dlatego, że okropny reakcjonista, ale czytali, aż im się uszy trzęsły. Pośród znanych mi polskich literatów nikt tak nie pisał. Szlachcic szaraczkowy, jak go nazwałem, z tych upartych, wzgardliwych, zaciekłych milczków, pisał na złość. Na złość całemu światu, który czarne nazywa białym i nie ma nikogo, kto by założył veto. I właśnie w tej pasji jest sekret jego stylu. Czesław Miłosz. Kultura,  1989

2019 sausio 4 d. trečią kartą pasiuntėme Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai ir ES Komisijos atstovybei Lietuvoje prašymą baigti milžiniško masto korupcinius biudžetinius mokėjimus valstybinių pensijų ir rentų forma sovietmečio ir naujajai nomenklatūrai, kurie veda prie vis didesnės atskirties ir skurdo Lietuvoje. Tuo labiau, kad tokie mokėjimai vienareikšmiai prieštarauja mūsų šalies Konstitucijai (29 ir 52 str.), Sodros įstatymui bei Europos Sąjungos rezoliucijoms ir direktyvoms, nukreiptoms atskirties ir skurdo mažinimui.

2020 vasario 2 d. ES Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovui Arnoldui Pranckevičiui papildomai pasiuntėme trys klausimus, į kurias mums vasario 21 d. atsakė Agnė Kazlauskaitė, Ryšių su žiniasklaida grupės vadovė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje

1. Kaip Jūs vertinant tokio pobūdžio biudžetines išmokas, priimant dėmesin ES Komisijos reikalavimus mažinti atskirtį ir skurdą (išskirtinė  situacija ES, nes kitos postkomunistinės ES šalys - narės nuo tokių korupcinių schemų atsisakė iškart po nepriklausomybės paskelbimo)?

Tarptautinės sutartys, kurios reglamentuoja Europos Sąjungos veikimą, nesuteikia Europos Komisijai kompetencijos vertinti atskirų Lietuvos socialinės apsaugos sistemos elementų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir nacionaliniams įstatymams. Tačiau Europos Komisija kasmet analizuoja Lietuvos, kaip ir kitų ES valstybių narių, socialinės apsaugos (įskaitant ir pensijų), taip pat mokesčių sistemos poveikį pajamų nelygybei ir skurdo bei socialinės atskirties rizikai.

2018 metais Europos Komisijos paruošta pensijų sistemų ES valstybėse narėse analizėje  (nuoroda į dokumentą anglų kalba: https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=8085&furtherPubs=yes , 149 psl. ) iš tikrųjų nurodoma, kad valstybinių pensijų sistema Lietuvoje dubliuoja socialinio draudimo pensijų sistemą, o ištekliai, kurie yra panaudojami valstybinėms pensijoms, galėtų būti skiriami socialinės šalpos išmokoms didinti. Europos Komisijos nuomone, tai padėtų efektyviau kovoti su pagyvenusių asmenų skurdo ir socialinės atskirties rizika. Ši Europos Komisijos nuomonė Lietuvos institucijoms yra žinoma, tačiau sprendimai, susiję su valstybinių pensijų sistema, yra Lietuvos valstybės institucijų kompetencija.

Naujausią socialinės padėties Lietuvoje analizę ir išvadas bus galima rasti vasario mėnesio pabaigoje pasirodysiančiame Europos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Šalies ataskaita. Lietuva 2020“. Kadangi Lietuvoje pajamų nelygybė yra itin didelė, lyginant su kitomis ES valstybėmis narėmis, o mokesčių ir socialinių išmokų sistemai ypač stinga veiksmingumo, todėl 2019 metais Europos Sąjungos Taryba, t. y. visų ES valstybių ministrai, rekomendavo Lietuvai „...mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, be kita ko, gerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą“.

2. Maždaug prieš du metus Lietuvoje lankėsi ES Komisijos valdininkų grupė, kuri lyg tai analizavo, kodėl mūsų šalis pirmauja atskirties ir skurdo srityje. Ar Jūs informavot tada ES Komisija, o gal dabar svarstomas klausimas dėl korupcinių biudžetinių išmokų mūsų šalyje?

Europos Komisijos darbuotojų grupė, atsakinga už šalies ataskaitos parengimą, Lietuvoje lankosi kiekvienais metais, paprastai rudenį. Vizito metu tikslinama faktinė informacija, Europos Komisijos kolegos lankosi ne tik valstybės valdymo institucijose, bet taip pat susitinka su socialiniais partneriais (darbdavius ir darbuotojus vienijančių organizacijų atstovais), nevyriausybinėmis organizacijomis, ekonominės ir socialinės politikos ekspertais. Vizito metu ypač didelis dėmesys skiriamas bendro socialinės apsaugos sistemos veikimo įvertinimui. Kaip minėta, Europos Komisijos pareigūnai yra susipažinę su valstybinių pensijų sistema Lietuvoje ir ją vertina neigiamai, tačiau sprendimus dėl šios sistemos keitimo turi priimti Lietuvos institucijos.

3. Ar gali Lietuvos Respublikos piliečiai, arba žurnalistai,  kreiptis tiesiogiai į Europos Komisiją ar kitus ES padalinius, jei šalies institucijos vienareikšmiai ignoruoja savo šalies piliečių prašymus, siejamus su ES rekomendacijomis ar sprendimais?

Europos Komisija minėtas šalies ataskaitas rengia kiekvienai ES valstybei ir kasmet. Parengusi šalies ataskaitas, Europos Komisija pasiūlo rekomendacijas, skirtas kiekvienai ES valstybei. Tas rekomendacijas visų ES valstybių vyriausybės aptaria ES Taryboje, o paprastai birželio mėn. vykstančiame aukščiausio lygio susitikime patvirtina ES valstybių lyderiai.

Europos Komisijos siūlomų ir Europos Sąjungos Tarybos tvirtinamų rekomendacijų įgyvendinimas yra visapusiškai skatinamas. Žurnalistai ir piliečiai skatinami apie stebimas socialines ir ekonomines problemas, taip pat apie jų manymu netinkamas politikos priemones informuoti tiek Europos Komisiją, tiek nacionalines institucijas.

Publikaciją paruošė Ryšard Maceikianec

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com