…Genezy koncepcji mojej skłonny jestem dopatrywać się w założeniach politycznych W. Ks. Witolda: obydwa państwa utworzyły wówczas związek, który upodobnić można do dwóch ludzi opartych wzajem plecami, a zwróconych twarzami w przeciwległe strony. Wielkie Księstwo Litewskie na wschód, Korona na zachód. W ten sposób każde z tych państw miało zabezpieczone tyły. Nic oczywiście nie stało na przeszkodzie, aby działać miały, zależnie od okoliczności, w jednym kierunku wspólnie. Józef Mackiewicz. Prawda w oczy nie kole, 2002

Š. m. lapkričio 13 d. UNESCO Generalinės konferencijos 39-osios sesijos metu paskelbtame į UNESCO Minimų datų sąraše – dvi Lietuvos teiktos sukaktys: 2018 m. minimos fotografo Juozapo Čechavičiaus 200-osios gimimo metinės (remiant Baltarusijai, Lenkijai, Latvijai ir Ukrainai) ir 2019 m. minimos kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos 200-osios gimimo metinės (kartu su Lenkija ir Baltarusija, remiant Latvijai ir Rumunijai).

Fotografas Juozapas Čechavičius (1818-1888), Prancūzijos fotografijos draugijos narys, pelnytai įvardinamas kaip vienas reikšmingiausių XIX a. Vilniaus fotometraštininkų bei žymiausių to laiko Lietuvos fotomenininkų. Fotografo darbai buvo vertinami, eksponuojami ir apdovanoti parodose Rusijoje ir Prancūzijoje. J. Čechavičiaus kūrybinį palikimą sudaro per 200 vertingų Vilniaus, Kauno, Gardino, Liublino ir kitų vietovių nuotraukų bei šimtai asmenų portretų. Šio europinio lygio fotografijos meistro nuotraukos, pakėlusios Lietuvos fotografiją į tarptautinį lygmenį, saugomos Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Prancūzijos, Vatikano viešose ir privačiose kolekcijose.

Kompozitorius Stanislavas Moniuška (1819-1872), dažnai gretinamas su Frederiku Šopenu, buvo vienas ryškiausių romantizmo muzikos kūrėjų Europoje. Vedęs vilnietę Aleksandrą Miulerytę, apie 20 savo aktyvios kūrybos ir kultūrinės meninės veiklos metų kompozitorius praleido Vilniuje, palikdamas ženklius pėdsakus Lietuvos kultūros istorijoje. Vilniuje S. Moniuška sukūrė kantatas lietuviška tematika „Milda“, „Nijolė“, „Namų dainyno“ dainų (I–VI sąsiuvinius), keturias „Aušros Vartų litanijas“, sceninių kūrinių. 1848 m. Vilniaus miesto rotušėje, diriguojant pačiam S. Moniuškai, įvyko jo garsiausios operos „Halka“ koncertinis atlikimas, o 1854 m. šis kūrinys Vilniuje pristatytas kaip scenos kūrinys. 1849 m. Sankt Peterburge kompozitorius dirigavo kantatą „Milda“ ir fantastinę uvertiūrą „Pasaka“, kurios sulaukė palankių vertinimų. Kompozitoriaus kūryba peržengia jo gimtųjų kraštų ribas, o jis pats yra laikomas vienu žymiausių pasaulinės muzikos kultūros veikėjų.

Naudodamiesi šia proga, maloniai kreipiamės į Jus, kviesdami visas suinteresuotas institucijas ir asmenis įsitraukti į minėjimo renginių iniciatyvas bei informacijos viešinimą.

Reikšmingas Juozapo Čechavičiaus ir Stanislavo Moniuškos indėlis ne tik į Lietuvos, bet ir viso regiono bei pasaulio kultūrą yra neabejotinas. Šių asmenybių sukakčių minėjimas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu, rengiant bendras kultūrines programas su kitomis valstybėmis, ypač su Lenkija, Baltarusija ir Ukraina, bus pelnytas jų veiklos ir kūrybos įprasminimas.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com