Praėjo jau daugiau kaip ketvirtis amžiaus, kai Tauta eina nepriklausomybės keliu. Kai kurie Lietuvos nepriklausomybės vaikai jau brandūs piliečiai ir sulaukę nepriklausomos Lietuvos antros kartos atžalyno. Rengiant ir priimant paskutinę XX amžiaus Lietuvos Respublikos Konstituciją, jos kūrėjų minčių laisvę kaustė svetimos valstybės kariuomenės Lietuvos teritorijoje Buvimas, piliečių patirties laisvai tvarkytis stoka, socialistinės gyvensenos inercinė įtaka, permainų virsmo svaigulys ir daugelis kitų priežasčių. Dėl to nebuvo galimybės laisvo ir brandaus piliečio žvilgsniu pažiūrėti į Tautos ir valstybės vystymosi raidą.

Tuomet dar buvo sunku įsijausti į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos dvasią, diegti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktiką ir įgyvendinti Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto vertybes. Dar nebuvo žinoma, kaip Lietuvoje reikėtų sunorminti teismų veiklą įgyvendinant teisėjų elgesio principus, kurie tarptautiniu mastu buvo suformuluoti 2002 m. Hagos Taikos rūmuose patvirtinus Bangaloro teisėjų elgesio principus. Priimant 1992 m. Konstituciją, Lietuvoje dar negaliojo Europos Sąjungos teisės principai, nebuvo užtikrintas tarptautinio saugumo jausmas, kurį šiuo metu suteikia euroatlantinis gynybos skėtis.

Su XX šimtmečio Konstitucija pradėję antrąjį XXI amžiaus dešimtmetį apčiuopiamai pajutome, kad 1992 m. Konstitucijoje trūksta garantinių humanizmo pradų ir pilietinės teisėjautos. Nevaržomą turtinę atskirtį ir piliečių susvetimėjimą skatinantys Konstitucijos aiškinimai dažnai tampa tautą priešinančiu veiksniu, o teisingumo ir saugumo deficitas - emigracijos katalizatoriumi.

Esame įsitikinę, jog vien biurokratinis konstitucinių normų kūrimas negali suteikti pagrindiniam teisiniam aktui tikrosios gyvasties. Kad konstitucinės nuostatos įgytų sielą, prie jų kūrimo turi turėti galimybę prisiliesti kiekvienas suinteresuotas pilietis. Konstitucija atspindės tautos lūkesčius ir dvasią tik tada, kai į jos projekto svarstymą įsitrauks visa aktyvioji tautos dalis. Šios paskatos vedini teikiame nevyriausybinių organizacijų iniciatyva parengtą pilietinės visuomenės Konstitucijos projektą ir kviečiame Tautą kurti savo Konstituciją.

Jonas Ivoška

Jonas Ivoška. Lietuvos Respublikos konstitucinės reformos projektas. Vilnius, „Versmės“ leidykla, 2016. UDK 342.4(474.5)IV76, ISBN 978-609-8148-36-7.