75-mečiui“ atidarymas. Parodos ekspozicijoje pristatoma trumpa Lietuvos mokslų akademijos steigimo istorija, ypatingas dėmesys skiriamas krašto mokslo ištakoms, pabrėžiama, jog mokslo centro įsteigimas buvo ilgalaikių mokslininkų pastangų ir darbo rezultatas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi dokumentai atskleidžia ryškiausias mokslo asmenybes, mokslo institucijų, aukštųjų mokyklų, mokslo draugijų plėtrą.
Parodos atidarymo metu sveikinimo žodį tarė Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas prof. Domas Kaunas. Jis pažymėjo, jog 2016 metai paskelbti Lietuvos mokslų akademijos metais. Šios svarbiausios Lietuvos mokslo institucijos raidos kelias buvo ilgas, pilnas lūžių, žmonių tragedijų. Lietuvos mokslų akademijos steigimo laikotarpis mažai žinomas, dar nėra plačiau tyrinėtas. Daug ko galima pasimokyti iš praeities, kartais akademikų balsas galėtų būti garsesnis. Reikėtų parengti Lietuvos mokslų akademijos steigimo šaltinių publikaciją, suburti tuo tikslu darbo grupę.
Apibūdindamas parodos ekspoziciją dr. Algimantas Jakimavičius pažymėjo, jog joje atsiskleidžia faktografinis, pažintinis ir tiriamasis aspektai. Jo nuomone, Lietuvių mokslo draugija buvo ne tik etapas ar fragmentas, o proveržis. A. Jakimavičius domėjosi gamtininkais, priklausiusiais Lietuvių mokslo draugijai. Jų buvo beveik 100. Visi trys tarpukario Lietuvos prezidentai buvo Lietuvių mokslo draugijos nariai. 2016-ieji paskelbti Kazio Griniaus metais. Jis įdomus kaip visuomenininkas, o gamtininkams – kaip medikas, botanikas, augalų žinovas. Jaunystėje būdamas aspirantu, Algimantas Jakimavičius spaudė ranką garsiausiems Lietuvos gamtininkams – Tadui Ivanauskui ir Pranciškui Šivickiui. Jis papasakojo apie šių asmenybių gyvenimo paraleles. Abu gimė tais pačiais metais. Jų kilmė ir kelias į mokslo aukštumas buvo skirtingi: aristokratų kilmės T. Ivanauskas įgijo gerą išsilavinimą, P. Šivickis, kilęs iš paprastų valstiečių, pats savo jėgomis visko pasiekė. Tačiau mokslininkų veikloje galima pastebėti daug panašumų: abu buvo Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai, vėliau – akademikai, jų kelias į mokslą prasidėjo Lietuvių mokslo draugijoje.
Parodos rengėja Rasa Sperskienė trumpai pristatė Lietuvos mokslinės minties raidos ypatybes, mokslų akademijos sampratos brendimą, akcentavo okupacijų metus, mokslo asmenybių dramatiškus likimus. Susirinkusieji išklausė keletą fragmentų iš Meilės Lukšienės atsiminimų ir Vinco Mykolaičio-Putino eilėraščio „Vivos plango, mortuos voco“ („Gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu“) posmelį. Eilėraštis buvo parašytas 1943–1944 metais, kai po 1943 m. kovo mėnesį vokiečių okupantų įvykdytų represijų Lietuvos mokslų akademijos pirmininkas, ekonomistas kun. Vladas Jurgutis buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Jo pareigas perėmęs Vincas Mykolaitis-Putinas eilėraščiu pasmerkė totalitarinę sistemą.
Renginį vedė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė. Paroda veiks iki 2016 m. vasario 10 d.
Nuotraukoje: dr. Rima Cicėnienė.
Video filmai: parodos atidarymo fragmentai.
