…Do Mackiewicza nikt nie chciał się przyznać i dlatego, że taki literacko zacofany, i dlatego, że okropny reakcjonista, ale czytali, aż im się uszy trzęsły. Pośród znanych mi polskich literatów nikt tak nie pisał. Szlachcic szaraczkowy, jak go nazwałem, z tych upartych, wzgardliwych, zaciekłych milczków, pisał na złość. Na złość całemu światu, który czarne nazywa białym i nie ma nikogo, kto by założył veto. I właśnie w tej pasji jest sekret jego stylu. Czesław Miłosz. Kultura,  1989

Leidykla „Briedis“ visus Vilniaus miesto, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos mėgėjus kviečia sugrįžti į XVI–XVII a. sandūros Vilnių ir pristato pirmą kartą lietuvių kalba išleistą realiais faktais pagrįstą Juzefo Ignaco Kraševskio romaną „Paskutinė iš Slucko kunigaikščių“.

1841 m. šį istorinį romaną lenkų kalba išleido Vilniaus leidėjai ir spaustuvininkai Adomas ir Juozapas Zavadskiai. Daugelis kūrinyje aprašytų įvykių vėliau ne kartą minėti įvairiuose  leidiniuose. Ilgainiui juos imta laikyti vos ne tikrais istoriniais faktais, kurie tapo visuomenės istorinės savimonės dalimi.

Knygos pasakojimas nukelia į 1599–1600 m. Vilnių: „Tai jau buvo nemažas miestas, jo priemiesčiuose už gynybinės sienos vartų grūdosi daugybė skurdesnių miestiečių namelių, kur ne kur juos puošė ir skyrė baltuojantys, raudonuojantys mūrai.

Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis)

Paprastai dirginanti reklama Vilniaus troleibusuose pirmą kartą kelias praėjusias dienas mus nepaprastai džiugino.

Lapkričio 14 d. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje buvo surengta dar viena diskusija apie Lietuvos ir Lenkijos santykius - Lietuva – Lenkija: europinė santykių dimensija. Šiuo susitikimu pradėtas diskusijų, skirtų dabartinės situacijos Europoje analizei, ciklas.

Spalio 28 diena Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, priešais LR Vyriausybės rūmus įvyko mokslininkų piketas, kurio tikslas buvo atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į sunkią materialinę jų padėtį. Pagrindinio susirinkusiuosius vienijančio šūkio tikslas – pasiekti, kad būtų padidinti atlyginimai, kurie, ypač jaunų mokslininkų, yra itin maži ir negali garantuoti tinkamų oraus gyvenimo sąlygų.

Spalio 17-ąją - Tarptautinę kovos su skurdu dieną - nevyriausybinės organizacijos primena, kad, šalies gyventojų vertinimu, didžiausia grėsmė mūsų valstybei - nesprendžiamos socialinės problemos. Tokią nuomonę išsakė daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų Pilietinės visuomenės instituto užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai" atliktoje reprezentatyvioje gyventojų apklausoje.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com