LIETUVIŠKAI

Gerokai iki formalios LR Prezidento rinkimų kampanijos pradžios piliečiai pradeda svarstyti, ką rinksime savo valstybės vadovu. Dvejojantys dažniausiai linksta prie to pretendento, kuris pagal skelbiamus reitingus turi daugiausia galimybių. Tokį pasirinkimą, manytina, lemia taip vadinamas „bergždžio susireikšminimo sindromas“, kurio esmė slypi galimybėje pasipuikuoti, kad laimėjo tas, už kurį AŠ balsavau. Taip žmogus pasijunta reikšmingas tuo, jog jis yra tarp nugalėtojų. Vėliau paprastai tenka pripažinti, kad toks rinkėjas prisideda prie svetimo laimėjimo, o savo pralaimėjimo,nes išrinktasis neieško būdų Tautos gyvenimo gerovei kelti,o rūpinasi savo reitingais ir šlove.

Czytaj więcej: Ar LR Prezidentu rinksime tą, kuris tinkamiausias ?

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-mečio minėjime 2018 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seime, Kovo 11-osios Akto salėje, sakyta kalba.

Gerbiami minėjimo dalyviai, brangūs Lietuvos žmonės, esu be galo laimingas šiandien galėdamas kreiptis iš šios tribūnos. Man sunku išsakyti savo dėkingumą Sąjūdžio didžiūnams už nuveiktus darbus, kurių vaisiais mintame kiekvieną dieną. Tačiau dar sunkiau apsakyti tą liūdesį ir neviltį, kurioje lietuvių Tauta skęsta apsinuodijusi tais vaisiais, kuriais niekas nebesirūpina.

Užteks padėkų – atėjo laikas prasikrapštyti akis!

Czytaj więcej: Turime gyvą Tautą, bet ją uždarėme į karstą

Būtina kviesti atsiskaityti Lietuvos Seimo narius miestų, rajonų rinkėjams, ką nuveikė iš savo 2016 m. rinkiminių įsipareigojimų. Kovokime kompleksiniai ir su priežastimis, sukėlusiomis milijono gyventojų išvarymą iš Tėvynės...

Czytaj więcej: Kvietimas–kreipimasis į bendrapiliečius „Dėl Lietuvoje įgyvendinti “Lietuvos politinio elito (ne)...

Gegužės 3 d. iš anksto neplanuotame LR Seimo posėdyje buvo paminėtos Gegužės 3-iosios Konstitucijos 227-osiosmetinės.

Czytaj więcej: Paminėta Gegužės 3-iosios Konstitucijos 227 metų sukaktis

D. Rastenienė: – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų savaičių viešus pareiškimus dėl galimo bent kelių skirtingų humanitarinių (lituanistinių) mokslų institutų „jungimo“.… Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų?

D. Razauskas: – Apskritai jau kuris laikas kaip koks nuodingas garas pažemėm rangosi keistas jausmas, kad Lietuvos valdžia dirba nebe Lietuvai, kad svaresni yra pasidarę kažkieno kito, kažkokie kiti „Interesai“. Gal savų „verslo struktūrų“, nuo pat atgautosios Nepriklausomybės pradžios užaugusių iš kriminalinio raugo. O gal ir kurios nors kaimyninės valstybės, pro saldžią liberalistinę šypseną blyksinčiomis iltimis… Toks jausmas, kad užsimota į viską, kas lietuviška, į pačią lietuvybę ir pačią Lietuvą, po kurios tuščiavidure iškaba stengiamasi įspiesti savus spiečius.