…Całkowitej prawdy nie zna żaden człowiek na tym świecie. To co my, ludzie, nazywamy „prawdą” jest zaledwie jej szukaniem. Szukanie prawdy jest tylko możliwe w wolnej dyskusji. Dlatego ustrój komunistyczny, który tego zakazuje, musi być siłą rzeczy – wielką nieprawdą. Znalazłszy się tedy w świecie uznającym wolność jednostki i wolność myśli, winniśmy czynić wszystko, aby nie zacieśniać horyzontów myślowych, ale rozszerzać; nie zacieśniać dyskusji, a ją poszerzać. Józef Mackiewicz. Zwycięstwo prowokacji, 1962

Gegužės 3 d. iš anksto neplanuotame LR Seimo posėdyje buvo paminėtos Gegužės 3-iosios Konstitucijos 227-osiosmetinės.

D. Rastenienė: – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų savaičių viešus pareiškimus dėl galimo bent kelių skirtingų humanitarinių (lituanistinių) mokslų institutų „jungimo“.… Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų?

D. Razauskas: – Apskritai jau kuris laikas kaip koks nuodingas garas pažemėm rangosi keistas jausmas, kad Lietuvos valdžia dirba nebe Lietuvai, kad svaresni yra pasidarę kažkieno kito, kažkokie kiti „Interesai“. Gal savų „verslo struktūrų“, nuo pat atgautosios Nepriklausomybės pradžios užaugusių iš kriminalinio raugo. O gal ir kurios nors kaimyninės valstybės, pro saldžią liberalistinę šypseną blyksinčiomis iltimis… Toks jausmas, kad užsimota į viską, kas lietuviška, į pačią lietuvybę ir pačią Lietuvą, po kurios tuščiavidure iškaba stengiamasi įspiesti savus spiečius.

Sakoma, kad geriausias mokslininkas yra tas, kuris geba į reiškinius ir aplinką pažvelgti lyg iš šalies. Lengviausia tai padaryti atitrūkstant nuo savo vietos arba į ją žvelgiant kito žmogaus akimis. Todėl šiandien apie studijas Lietuvoje ir užsienyje kalbamės su magistrantūros studentu Misha Whittinghamu, į Vilniaus universitetą atvykusiu iš Kanados.

Lietuva pasitinka valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Mums pasisekė: taip susiklostė aplinkybės, kad esame laisvi. Bet ar įtvirtiname savo Laisvę taip, kad jos niekad daugiau neprarastume?

Dabar, kaip niekad anksčiau, valstybių naikinimui naudojami kiti, išmanūs būdai. Dažnai įgyvendinami pagal principą: sunaikinti valstybę savo piliečių rankomis, sujaukiant jų vertybines nuostatas. Tarsi taip ir turėtų būti. Prisidengiant demokratijos ar žmogaus teisių, lygybės ir net tolerancijos principų gynimu. Pasitelkiant žiniasklaidos priemones, formuojant madingą ar neva pažangų požiūrį, tradiciškai vertybes apibrėžiančios sąvokos panaudojamos egoistiniams tikslams.

Valdžiavos  vyriausybė yra branduolys tų tautos jėgų, kurios nustato tautos gyvenimo lytis, nustato pačių tautos žmonių sntykiavimą ir priruošia savo tautos santykius su kitomis tautomis. Aišku, kad šitos tautos jėgos labai daug reiškia tautos gyvatoj  ir gyvenimui. Jos gali tautą silpninti ir gali jos gyvenimo eigą pasunkint arba smagint. Todėl ir visi gyvesni tautos žmonės žiūri labai akylai į tai, ką vyriausybė daro, ir tūli apie tai prasitaria. Nori, kad vyriausybė kitaip veiktų. Be abejonės, tai yra uždavinys kiekvieno tautos sūnaus, kurs tiek turi proto ar gal net išminties, kad galėtų ir suprasti, kas gera ar bloga vyriausybės darbuose.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com