…Całkowitej prawdy nie zna żaden człowiek na tym świecie. To co my, ludzie, nazywamy „prawdą” jest zaledwie jej szukaniem. Szukanie prawdy jest tylko możliwe w wolnej dyskusji. Dlatego ustrój komunistyczny, który tego zakazuje, musi być siłą rzeczy – wielką nieprawdą. Znalazłszy się tedy w świecie uznającym wolność jednostki i wolność myśli, winniśmy czynić wszystko, aby nie zacieśniać horyzontów myślowych, ale rozszerzać; nie zacieśniać dyskusji, a ją poszerzać. Józef Mackiewicz. Zwycięstwo prowokacji, 1962

 

Visada būna sunku aprašyti kelionių (ypač į svečias šalis) įspūdžius. Atrodo tiek visko naujo, daug dalykų mums neįprastų, kitokių, sunkiai į sakinius sudedamų. Bet ar lengva rašyti apie tai, kas mus supa ir yra greta? Pasirodo – irgi ne.

Aš mėgstu vaikščioti. Ir daug vaikštau po Vilnių – po miestą, kuris visada buvo išsvajotas ir jau keletą metų savas. Bevaikštant galima ne tik pastebėti daug smulkių miesto gyvenimo detalių (kurios neatsiveria pro automobilio ar troleibuso langą), bet kartu pakanka laiko ir apmąstymams. Bemąstydama išmąsčiau, kad apmąstymus užrašius – gali gautis miesto kronikos. Nutariau pabandyti. Mielas skaitytojau, štai pirmieji kronikos puslapiai.


Ak, žaliasis Vilniau!

Šį kartą žodis „žalias“ vartojamas įprasta senąja jo prasme – siekiant įvardyti spalvą, bet ne kaip mums dabar dažniau įprasta – ekologiškumą, draugiškumą gamtai. Nors, tiesa, tai, apie ką su Jumis noriu pasidalinti, yra susiję su gamta.

Neringa - šauni moteris, nepabūgusi atsisakyti karjeros, ramaus asmeninio gyvenimo ir solidaus teisėjos titulo dėl TIESOS - dėl brolio dukrelės. O juk galėjo užsimerkti, numoti ranka, nekreipti dėmesio. Neringos pozicija - didžiulis žygdarbis, liudijantis šios moters sąžinę, nepaperkamumą ir moralinę orientaciją į tikras vertybes. Tokių žmonių reikia Lietuvai. Justė

 

Įsivaizduokime, kokia būtų mūsų valdžia, jei visi būtų kaip N.Venckienė. Ne tiek „tokių žmonių reikia Lietuvai“, o visi normalūs žmonės tokie ir turi būti. Jei eilinis lietuvis iškart šiauštųsi prieš valdžios mėginimą juo piktnaudžiauti, valdžia nė pagalvoti apie tai nedrįstų. Neringos pozicija “liudijanti šios moters sąžinę, nepaperkamumą, orientaciją į tikras vertybes” turėtų būti eilinio žmogaus pozicija. Jei tai būtų norma, tada turėtume visiškai teisingą visuomenę. Tačiau puikų gyvenimą gali atnešti tik moralė ir pasirengimas dėl jos nukentėti. Tas galioja tiek kiekvienam žmogui atskirai, tiek visai šaliai bendrai.

Šių metų liepos 12 d. prezidentė D. Grybauskaitė surengė spaudos konferenciją, per kurią informavo susirinkusius žurnalistus apie savo veiklą per trejus metus, nuo to laiko, kai pradėjo eiti šias pareigas. Buvo kalbama apie namų renovavimą, mokesčių inspekcijos vadovo darbą, dujų terminalo statybą ir pan. Žiūrint konferenciją internetu susidarė įspūdis, kad jauni žurnalistai, bet, akivaizdu, jau turintys patirties iš ankstesnių konferencijų, stengiasi užduoti keblumų nekeliančius klausimus, išimtinai rūpindamiesi padaryti gerą įspūdį prezidentei ir apskritai nesiekdami ieškoti tiesos ir sąžiningai vykdyti savo misiją, kurios esmė yra kontroliuoti ir kritiškai vertinti valdžios veiksmus.

Dauguma mūsų dėl gana reikšmingų dalykų nesusimąstome. Pavyzdžiui, kodėl majų kalendorius baigiasi 2012 metų gruodžio saulėgrįžoje? Kodėl žlugo majų, inkų ir actekų civilizacijos? Dėl ko euro zona nesustabdomai ritasi į pragaištį? Kas infiltruoja į Lietuvos valstybines institucijas okupantų ir kolonistų palikuonis, kurie, prisidengdami tariama valstybės institucijų interesų gynyba, nužmogintomis biurokratinėmis priemonėmis metų metais stumdo po teismus Lietuvos žmones, pakirsdami piliečio ir valstybės santarvę ir taip ardydami valstybingumo pamatus? Kodėl už netesėtus rinkiminius pažadus mūsų visų suneštais biudžeto pinigais nuolat penimos sistemingai meluojančios partijos, o mes, užuot pareikalavę bent politinės jų atsakomybės, abejingų kvailelių veidais vėl lipame ant to paties grėblio?

Suprantama, ne visiems atsakymams į kylančius klausimus mums pakanka erudicijos ir išminties, tačiau atskleisti atsakomybės nebuvimo už netesėtus rinkiminius pažadus priežastis nėra taip sudėtinga.

Trumpai apžvelkime bendrą padėtį, artėjant 2012 metų spalį vyksiantiems Seimo rinkimams.

Prieš kurį laiką raginau žmones, kurių nuomonė svarbi ne tik man, bet ir daugeliui Bernardinai.lt skaitytojų, viešai išsakyti dabartinės politinės situacijos vertinimus, pasidalinti mintimis apie tai, kaip mums derėtų elgtis per spalio 14 dieną vyksiančius Seimo rinkimus. Pirmasis į paraginimą atsiliepė istorikas, Kauno apskrities archyvo direktorius Gintaras Dručkus. Žymaus partizanų kovų metraštininko sūnus, nuo vaikystės augintas patriotine dvasia, jautrus kitų tautų laisvės kovai – Gintaras yra Tibeto kultūros labdaros ir paramos fondo direktorius.G. Dručkus – ilgametis Tėvynės sąjungos narys – išstojo iš šios partijos, po Garliavos šturmo gegužės 17 dieną.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com