…Do Mackiewicza nikt nie chciał się przyznać i dlatego, że taki literacko zacofany, i dlatego, że okropny reakcjonista, ale czytali, aż im się uszy trzęsły. Pośród znanych mi polskich literatów nikt tak nie pisał. Szlachcic szaraczkowy, jak go nazwałem, z tych upartych, wzgardliwych, zaciekłych milczków, pisał na złość. Na złość całemu światu, który czarne nazywa białym i nie ma nikogo, kto by założył veto. I właśnie w tej pasji jest sekret jego stylu. Czesław Miłosz. Kultura,  1989

Kam reikia Lietuvos, kai yra Europa, o dar geriau – visas Pasaulis?

Ar susieti savo ateitį su gimtuoju kraštu, jam atiduoti asmeninę duoklę, ar ieškoti laimės svetur, laikyti save europiečiu arba net Pasaulio piliečiu?

Tai vis klausimai apie valstybę, jie kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitur. Ar tai yra svarbiausias mūsų laikų politinis klausimas? Ne. Tai yra mūsų būties klausimas! Klausimas tampa bene pačiu sudėtingiausiu, neišsprendžiamu? O juk jis toks paprastas, ir atsakymas – paprastas.

Klausti apie valstybės paskirtį tolygu klausti, kas tu esi ir ką nori pasakyti savo gyvenimu, ką nugyventi, ką įrodyti, ką pasiekti. Ką paliudyti: amžiną ryšį su žeme, ar vėjo ryšį su pustomu po žemę lapu?

2018 m. gruodžio 13 d. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė Vida Montvydaitė atsakė į mūsų klausimus apie Departamento veiklą skatinant tautinių mažumų pilietinę integraciją ir siekiant išsaugoti kultūrinį jų identitetą.

Jūs gimėt Vievyje, augot Trakuose ir Senuose Trakuose, kaip ir Vytautas Didysis. Ar tas faktas kažkaip įtakojo Jūsų brendimą ir gyvenimo credo?

Gimiau Vievyje, lankiau čia Vievio vidurinę mokyklą. Vėliau, kai persikėlėm į Trakus, ėmiau lankyti 2-ąją vidurinę (dabar Vytauto Didžiojo gimnazija).Mokslai sekėsi gerai, nors dar nebuvo išryškėję kažkokie pomėgiai, išskyrus muziką. Vievyje pradėjau lankyti muzikos mokyklą. Patiko kartais rašyti.

(...) Esu už tikslumą, nes man atrodo, kad tik tiesa yra įdomi. Juozapas Mackevičius.

Lietuva pradėjo kovas dėl nepriklausomybės būdama nacionalinės vienybės ir susitelkimo pavyzdys, kai lietuviai, tauta, kurios vardu pavadinta valstybė, sudarė gerokai daugiau negu 80 proc. Tad nebuvo jokių požymių, rodančių, kad šalis susidurs su kokiomis nors problemomis dėl vadinamųjų mažumų.

Žiniai: LR Vyriausybei

Gerb. Ministre. Neseniai pasirodė informacija, kad Jūs iki šių metų pabaigos derinsite su Lenkija tai, kaip ateityje Lietuvos mokyklose turės būti auklėjami Lietuvos lenkakalbių piliečių vaikai.

Ryšium su tuo norime Jus informuoti, kad mes, lenkakalbiai lietuviai (tariami lenkai), nesame kilę iš Lenkijos, ir nei mes, nei mūsų protėviai niekada Lenkijoje negyvenome ir niekada nebuvome šios šalies piliečiai.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com