…Do Mackiewicza nikt nie chciał się przyznać i dlatego, że taki literacko zacofany, i dlatego, że okropny reakcjonista, ale czytali, aż im się uszy trzęsły. Pośród znanych mi polskich literatów nikt tak nie pisał. Szlachcic szaraczkowy, jak go nazwałem, z tych upartych, wzgardliwych, zaciekłych milczków, pisał na złość. Na złość całemu światu, który czarne nazywa białym i nie ma nikogo, kto by założył veto. I właśnie w tej pasji jest sekret jego stylu. Czesław Miłosz. Kultura,  1989

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ padėtis nebuvo lengva jau nuo 1920 10 09, kada Lenkijos valstybės kariuomenės dalis, vadovaujama generolo Liucijano Želigovskio, okupavo ir aneksavo Vilniaus kraštą, tačiau reikia pripažinti, kad iki 1923 „Rytas“ pats steigdavo mokyklas ir skirdavo mokytojus, o tik paskui pranešdavo valdžios pareigūnams1. Tikrieji lietuvių švietimo draugijai „Rytas“ vargai prasidėjo nuo 1923 metų ir kasmet Lenkijos valdžios, siekusios įvykdyti užsibrėžtą tikslą − sulenkinti Vilniaus krašto gyventojus, spaudimas draugijai stiprėjo.

Pirmiausia, nuo 1923 metų Vilniaus apygardos švietimo kuratorija (įstaiga, prižiūrinti mokyklų veiklą, maždaug atitinkanti dab. Švietimo m-jos skyrius) ėmė reikalauti koncesijų (leidimų) mokykloms. Jų reikėdavo gauti atskirai kiekvienai mokyklai ir galiodavo ji metus (tik nuo 1927−1928 metų kuratorija pradėjo duoti neterminuotas koncesijas)2.

Šiandien po ilgų vargų visuomenei pagaliau paskelbta Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko biografija.
Su ja susipažinti ekspertai.eu siekė nuo 2012 metų lapkričio 16 dienos, tačiau Seimo kanceliarija vengė pateikti biografiją, aiškindama, esą ji nėra viešai skelbtina.

"Prašoma pateikti informacija neturi viešosios informacijos statuso ir jai nėra taikomas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas", – rašoma Seimo kanceliarijos paaiškinime Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (VAGK), į kurią kreipėmės nesulaukę jokio atsakymo.

…Politinio aklumo simbolis, masių kvailumo, trumparegiškumo, kažkokio specifinio storžieviškumo, neįtikėtino siauraprotiškumo, bemaž pamišimo simbolis gali būti kad ir toks dalykas: štai virš Vilniaus, virš Kirtimų oro uosto, spindi raudona sovietinės bazės žvaigždė. Baugus raudonojo teroro šešėlis krinta ant čia čionykščių krikščionių gyvenimo, turto ir sąžinės. Tuo tarpu gyventojau nesumano nieko kito, kaip talžyti vienas kitą savose šventyklose, talžyti iki kraujo per pamaldas, kivirčydamiesi dėl to, kokia kalba katalikų bažnyčiose turi būti giedamos giesmės – lenkų ar lietuvių kalba!!! Juozapas Mackevičius. Teisybė akių nebado, 2002 m.

Per neseniai paminėtas 22-ąsias tragiškų 1991 m. sausio įvykių metines buvo paliesta ne viena tema, surengta daug renginių, nekasdienių interviu ir laidų, skirtų dalyvių prisiminimams. O tarp jų paminėti ir sunkumai, su kuriais susidurta anuomet paskelbus lietuvių kalbą visuotinai vartojama valstybine kalba.

Po šeštadienį TS-LKD taryboje nuskambėjusių  Vytauto Landsbergio ir Andriaus Kubiliaus pasipiktinimų dėl vieno iš Sąjūdžio kūrėjų Zigmo Vaišvilos kalbos Sausio 13-osios minėjime bei pažadų ginti Dalią Grybauskaitę nuo tolesnių jos puolimų, galima daryti išvadą, kad D.Grybauskaitė jau yra vienintelė TS-LKD kandidatė po pusantrų metų vyksiančiuose Prezidento rinkimuose. Labai tikėtina, kad ją taip pat savo kandidate paskelbs ir Liberalų sąjūdis, tad mums belieka laukti, kaip pasielgs socialdemokratai.

Mieli Lietuvos žmonės, svečiai,
2011 sausio 12 d. šioje tribūnoje Jo Ekselencija arkivyskupas Sigitas Tamkevičius tarė: „Lietuvai reikia meilės tiesoje“. Atrodytų, paprasta ir aišku. Deja, realybė labai nutolusi nuo šių šventų žodžių. Sausio 13-oji – vienybės diena. Tikėjome vienas kitu. Tačiau šiandien esame pavargę nuo melo, o ir tikėti nebežinome kuo. Šiandien – tai kasdienybė. Išdidi ir šalta.

Kalbėsiu apie Sausio 13-оsios bylą, kurios eiga po kelių kolaborantų nuteisimo praktiškai sustojo. Pradžiai apie tai, kas naujo, sunkinant šį tyrimą.

Początek strony
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com