Valstybės viešojo sektoriaus paskirtis ne tik skirstyti ir naudoti viešuosius išteklius (privataus valstybės sektoriaus suneštas biudžetines lėšas), bet ir tvarkyti bendruosius Tautos reikalus. Teismų kaip viešojo valstybės sisteminio sektoriaus funkcinė paskirtis – spręsti ginčus tarp įvairių valstybės subjektų, vadovaujantis teisingumo ir teisėtumo kriterijais.
LR Konstitucinio teismo teisėjams mokamos algos už tai, kad jie prižiūrėtų ar svarbiausios valstybės institucijos (Seimas, Prezidentas, Vyriausybė), priimdamos savo aktus, laikosi Tautos valia priimto pagrindinio įstatymo – Konstitucijos. Dėl to pagal funkcinę kompetenciją Konstitucinis teismas nėra tikroji teisminė institucija, nes Konstitucija nėra savo interesus ginantis subjektas.
Sunku suprasti, kodėl teismų aktai, kurie skaitlingiausi ir tiesiogiai veikia fizinių asmenų interesus bei atitinkamai keičia juridinių asmenų turtinę ar režiminę padėtį, nepateko į konstitucingumo kontrolę, rengiant 1992 metų Konstituciją. Siekiant Konstitucijos vientisumo, kai buvo nustatoma, jog negalioja joks aktas priešingas Konstitucijai, teismo aktų palikimas be atitikties Konstitucijai kontrolės buvo akivaizdi konstitucinio reguliavimo klaida.

Czytaj więcej: Kaip kasacinė teismo instancija ir Konstitucinis teismas tampa Lietuvos valstybingumo kenkėjais

Daugelyje savo publikacijų teikiau atskirų galiojančios LR Konstitucijos nuostatų loginius prieštaringumus. Ne kartą pateikiau mūsų, pilietinės visuomenės šalininkų, parengtos naujos LR Konstitucijos projekto normų pavyzdžius, kurių formuluotės eliminuoja dalies esamos Konstitucijos nuostatų ydas. Tačiau daugeliui „klanininkų“ atrodo, jog geriau toks absurdas, kai visuomenei pavojingu laikomas asmuo – kalinys yra Tautos atstovas, negu racionali konstitucinė reforma.

Czytaj więcej: Gal Vytauto Gapšio teisinė situacija atvers akis bijantiems konstitucinės reformos?

Kalbant apie šalies ateitį, daug kas neviltingai žvelgia į tautos išlikimo perspektyvą. Jeigu 2024 metai netaps lūžio metais, mes jau istorijos paraštėse, - samprotauja dažnas tautietis. Jeigu teisėjai visiškai skirtingai taiko įstatymus ir bijoma pasakyti, jog tai ne kažkurio teisėjo suklydimas, o padarytas nusikaltimas, tai nėra apie ką kalbėti, - privačiuose pokalbiuose pasvarsto ne vienas.
Nepaisant besikartojančių paradoksų, pažvelkime į tikrovę truputį atidžiau.
LR Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje teigiama taip: ,,Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.” Kad būtų aiškiau, panagrinėkime teisėjo, kuris yra teismo ,,gyvastis”, nepriklausomumo sąlygas.

Czytaj więcej: Netikėkim, kad Lietuva be ateities

Nuteisus partijas šimtatūkstantinėmis baudomis, kilo klausimas: iš kokių lėšų šaltinių bus mokamos baudos? Atidžiau pažvelgus į „Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą“, išaiškėja, kad teismas tik tariamai nubaudė įstatymų pažeidėjus, o iš tikro nusprendė grąžinti mokesčių mokėtojų uždirbtas lėšas į biudžetą. Geriau įsigilinus į politinių partijų finansavimo šaltinius (Politinių partijų įstatymo 19 straipsnis) ir įvertinus politinės partijos nariams bei aukotojams nustatytus gana griežtus finansinės paramos apribojimus, (kai kas tai vertina kaip antidemokratinį žmogaus teisių ribojimą), peršasi išvada, kad pagrindinis parlamentinių partijų finansavimo šaltinis – valstybės biudžeto asignavimai. Netgi gyventojo vieno procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis kaip partijos finansavimo šaltinis yra mokestinės prievolės biudžetui dalis. Tai reiškia, kad mokestinėmis šalies gyventojų prievolėmis formuojami viešieji ištekliai, kurių paskirtis tenkinti bendruosius piliečių poreikius, skiriami ne visuomeninėms reikmėms, o atitinkamoms partinėms grupuotėms. Tai privileginis reiškinys, prieštaraujantis LR Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms.

Czytaj więcej: Blogas korupcijos apibrėžimas ar partijų biudžetinis finansavimas yra „didžioji korupcija“?

Gerbiamas Lietuvos Respublikos Prezidente, gerai, kad pareiškėte, jog bandysite siekti antros kadencijos, naujai prisiimdamas valstybės vadovo teises ir pareigas. Toks Jūsų apsisprendimas liudija, jog suprantate, kad ne viską padarėte, kas priklausė pagal Prezidento funkcinę kompetenciją. Kažin ar galėjote nuveikti daugiau, nes piliečių lūkesčiai, poreikiai ir pasiūlymai Jus retai tepasiekdavo. Prezidento kanceliarija tartum cerberis saugojo Jus nuo tautos balso, tvarkingai atsakydama kiekvienam pareiškėjui, kad su Prezidentui siųstu laišku kažkieno buvo susipažinta. Jeigu ruošiatės tęsti tokią praktiką, tai gerai pasvarstykite, kas svarbiau – brandaus valstybingumo siekianti Tauta, ar defektiniame valstybingume ilgai ir gerai besijaučiąs PREZIDENTAS.

Czytaj więcej: Viešas laiškas Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai