Vasario 9 d. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, dalyvaujant autoriui Arkadijui Vinokurovui, buvo pristatyta ką tik išleista jo knyga Mes nežudėme, paremta pokalbiais su vaikais ir anūkais

tų, kuriuos teismai pripažino kaltais dalyvavus naikinant žydus per Antrąjį pasaulinį karą.

Susitikime taip pat dalyvavo LR seimo narys Arvydas Anušauskas bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

***

Kaip parodė knygos autoriaus kalba ir diskusija apie knygos turinį, A. Vinokurovas, kaip ir ankstesni autoriai, nemėgino atsakyti į sunkius klausimus apie holokaustą, į kuriuos iki šiol nėra atsakymų.

Pirmiausia čia kalbama apie vaidmenį, kurį suvaidino vienas kitą pakeitę okupantai, ypač sovietiniai. Hitlerininkų vaidmuo iš esmės yra aiškus, tačiau sovietų valdžios ir tarnybų vaidmuo kurstant antižydiškas nuotaikas, įgyvendinant prieškario laikotarpiu Sovietų Sąjungoje prieš žydus nukreiptą politiką, skirtą jų likvidavimui, dar nėra žinomas.

Poreikį nuodugniai ištirti abiejų okupantų vaidmenį organizuojant žydų naikinimą Lietuvoje lemia ir nuomonės, kurias išsakė tų laikų liudytojai, tokio masto kaip Julijus Margolinas (Путешествие в страну Зе-Ка, Дело Бергера (Открытое письмо), Juozapas Mackevičius (Ponary – „Baza”, Getto wileńskie) bei kiti. Tuo labiau, kad per ilgą istoriją iki Antrojo pasaulinio karo niekada nebuvo pažymėti agresyvūs lietuvių išpuoliai prieš žydus, skirtingai, pavyzdžiui, negu lenkų ar rusų.

Iki šiol neatsakyta į klausimą apie tai, kokią įtaką padėčiai ir gyventojų nuotaikoms turėjo Lietuvos laikinoji Vyriausybė, veikusi 1941 m. birželio mėn., ir ar yra koks nors pagrindas, kad ją būtų galima laikyti lietuvių tautos atstove. Šiuos klausimus, be kita ko, iškėlė Lietuvos istorijos instituto bendradarbis Algimantas Kasparavičius tarptautinėje konferencijoje, įvykusioje Seime 2016 m. rugsėjo 25 d.

Nuotraukoje: susitikimo prezidiumas; knygos autorius A. Vinokurovas antras iš kairės.

Video filmas: susitikimo fragmentai.